Trys World Music atmainos

XX amžiuje, po II pasaulinio karo pabaigos, pasaulio folkloristai - mokslininkai ėmė nuosekliai studijuoti, nagrinėti Afrikos ir Azijos tautinės muzikos atmainas. Vėliau buvo plečiamasi ir toliau, apimant Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų šalių senųjų čiabuvių kultūrą. Buvo daromi ir skleidžiami įrašai ir taip gimė Pasaulio muzikos (World music) žanras. Negalima pamiršti Alano Lomax'o, kuris buvo amerikiečių muzikantas, folkloristas , archyvaras, rašytojas, mokslininkas, politinis aktyvistas, istorikas ir filmų kūrėjas, geriausiai žinomas dėl savo daugybės ekspedicinių įrašų 20-me amžiuje. Lomax gamino įrašus, rengė koncertus ir radijo laidas JAV ir Anglijoje, kurios atliko svarbų vaidmenį išsaugant liaudiškos muzikos tradicijas abiejose šalyse ir padėjo pradėti tiek amerikiečių, tiek britų tautinius judėjimus ketvirtojo dešimtmečio, vėliau 1950-ųjų ir 1960-ųjų pradžios.

Antroji atmaina gimė keliais dešimtmečiais vėliau. Kadangi minėtą muzika buvo pradėta iš naujo atlikti ir tuo ėmėsi kitų muzikos krypčių atlikėjai. XX amžiaus 8-9-ojo dešimtmečių sandūroje, JAV ir Vakarų Europoje pradėjo rastis dar viena folkloro medžiagos ar jos elementų panaudojimo kryptis - antroji world music atmaina. iš pradžių ji pradėjo ryškėti kaip afrikiečių folkloro jungtis su roko muzika. Tai įvyko dėl dviejų priežasčių - muzikinės ir politinės. Viena vertus, labiau išprususiems ir kūrybingesniems roko muzikantams nusibodo primityvoka ir kvadratinė roko muzikos forma ir jie panoro praplėsti jos ribas. Plėsdami ir taip jau populiarios roko muzikos ribas spalvotųjų pasaulio gyventojų folkloru, roko muzikantai ne tik siekė dar labiau išpopuliarėti, bet ir solidarizavosi su jais, kovojančiais už politines teises.

Vėliau imta domėtis ne tik Afrikos, bet ir Azijos, Lotynų Amerikos, Australijos aborigenų, Naujosios Zelandijos maorių bei kitomis kultūromis. Jos jungiamos jau ne vien su roku, bet ir su džiazu, disko, techno ir kita muzika. Tai vis dar pavadinama world music, nors daugelis muzikantų šio apibūdinimo vengia. Iš kertinių šios muzikos atstovų reikėtų paminėti Paul Simon ir jo darbus su juodaodžių grupe "LadySmith Black Mombazoo", Peter Gabriel ir jo darbus su įvairiausiais pasaulio muzikantais, nepakartojamą Senegalo kompozitorių ir dainininką Toussou N'Dour ir labai daug kitų.

Na ir trečioji Pasaulio muzikos kryptis - vis dažniau sutinkama, kai vienos tautos muzikantai, groja kitų tautų muziką. Pavyzdžiui skandinavai groja Balkanų folklorą, Prancūzai Lotynų Amerikos muziką ir pan. Dažnai jie į savo kompaniją prijungia tų šalių muzikantus, kad liktų tikras muzikos skonis. Apie visą tai mes ir pakalbėsime.

Apie visą tai mes ir pasikalbėsime ir klausysimės vinilo plokštelių puikios aparatūros pagalba.

Algirdas Klova